2023–ieji metai buvo rekordiniai. Tiesa, mokslininkai skelbia, kad ne visi rekordai džiugino. Klimato kaitos „Copernicus“ duomenimis, praėję metai buvo šilčiausi istorijoje.
„Su šiluma kartu atėjo ir visi kiti reiškiniai: sausros, karščio bangos, liūtiniai lietūs. Lietuvoje taip pat metai buvo šilti, bet jie buvo treti pagal šiltumą“, – LNK žinioms pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.
Visoje Europoje sumažėjo ledynų plotai, Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą Europos Sąjungos (ES) istoriją.
O Lietuvoje, pasak klimatologo D. Valiuko, turėjome net 17 atskirų dienų, kai buvo fiksuotas naujas šilumos rekordas.
„Turėjome patį šilčiausią rugsėjį per meteorologinių stebėjimų istoriją. Turėjome dėl to šilto rugsėjo labai užsitęsusią vasarą. Ir, žinome, turėjome ir audringų orų su škvalais, stipriais vėjais, kruša“, – teigė klimatologas D. Valiukas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad praėjusiais metais dėl ekstremalaus karščio buvo rekordiškai daug gyventojų sveikatai pavojingų dienų.
„Kurie turi šalutinių ligų, įvairių negalavimų. Ir dėl to žmogaus organizmas, esant labai aukštai temperatūrai, patiria didelį stresą. Tai ir vadinama karščio sukeltu stresu. Ir jis gali pasibaigti ir priešlaikinėmis mirtimis“, – pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto dėstytoja Judita Liukaitytė–Kukienė.
Didelis karštis ypač pavojingas mažiems vaikams, senjorams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaičiuojama, kad bent per paskutinis 20 metų nuo karščio mirė trečdaliu daugiau žmonių.
Specialistai tikina, kad klimato kaitos sukeltų padarinių kasmet tik daugės.
„Tai ir karščio bangos, netikėtai pasireiškiantys orų kontrastai, liūtiniai krituliai, lietūs besitęsiantys, sausros. Tai iš principo didėjantis orų ekstremalumas“, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Pasak VU Geomokslų instituto dėstytojos J. Liukaitytės–Kukienės, ateina ne tik karščio stresas, bet ir galimas nušalimas, alergijos.
„Nes pas mus keičiasi ir augalija. Ir atkeliauja jau ne tuo sezonu, arba turime ilgesnį žydėjimo sezoną“, – kalbėjo ji.
Pasak meteorologų, daugės ir tropinių naktų, kai temperatūra naktimis nekrenta žemiau 20 laipsnių šilumos. Todėl Lietuvoje vis garsiau kalbama ir apie šaldymo sistemas.
„Seno tipo namuose nėra sudėtinga įrengti. Šiek tiek galbūt gali būti sudėtingiau su kondensato nuvedimu. Gali kilti klausimų dėl elektros reikiamos galios namui“, – LNK žinioms sakė „Citus Contruction“ vadovas Mantas Galdikas.
Tačiau vien kondicionierių gali neužtekti. Dalis gyventojų jau dabar ieško sprendimų, kaip gyventi komfortiškiau – diegia kondicionierius ir su šildymo funkcija.
Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje ilgės auginimo sezonas, mažės ilgų žiemų.
„Jeigu mes anksčiau turėdavome 7 šaltas žiemas iš 10, tai dabar turėsime atvirkščiai. Bet tai nereiškia, kad nebus atskirai šaltų savaičių, ar mėnesių“, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Vis dažniau pasitaikys ir debesuotų dienų, iškris daugiau kritulių.
„Jeigu daugiau kritulių, tai reiškia, kad pas mus atsiranda potvyniai ir poplūdžiai. Plaukiančios gatvės, todėl bus ir plaukančios upės, teritorijos – ir ne vieną kartą“, – sakė VU Geomokslų instituto dėstytoja J. Liukaitytė–Kukienė.
„Copernicus“ duomenimis, 2023 metais nuo didelių potvynių Europoje nukentėjo daugiau nei pusantro milijono žmonių.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
