„Su dideliu susirūpinimu stebime nebe pirmą kartą pasirodančius melagingus pranešimus ir reiškiame protestus Baltarusijos vyriausybei mums prieinamomis priemonėmis. Tačiau tai galima vertinti ir kaip hibridinio veikimo formą prieš savo kaimynę, todėl kad tų melagingų kaltinimų gausa nemanau, kad yra atsitiktinė“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Ministras svarsto, kad tokiais veiksmais režimas greičiausiai siekia sukelti sumaištį ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams.
„Dėl to atsakas turi būti, visų pirma, griežtas sakant tiesą ir patikslinant arba paneigiant informaciją, kuri buvo paskleista. Ir taip pat – ką aktyviai darome – informuoti partnerius, dėl to kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri susiduria su panašaus pobūdžio hibridiniais veiksmais“, – sakė jis, pažymėdamas, kad su panašia dezinformacija susiduria ir didžiosios Vakarų Europos valstybės.
G. Landsberis hibridine veikla vadina ir Rusijos rengiamas branduolines pratybas, kuriose dalyvaus netoli Ukrainos dislokuoti kariai.
„Aš tai pavadinčiau tiesiog hibridiniais veiksmais, hibridine veikla, kurios slypi politiniai ketinimai, siekiant paveikti tam tikras politines diskusijas, politinius sprendimus, sukelti sumaištį. Ir jeigu ta situacija rimtės, jeigu tokių žinučių iš Minsko ir iš Maskvos daugės, mes turėsime daugiau kalbėtis su sąjungininkais, kadangi tai nėra įprasti istoriniai laikai“, – apibendrino ministras.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) taip pat neigia praėjusį ketvirtadienį Baltarusijoje paskleistą informaciją apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską.
Pasak NKVC, tokios Baltarusijos tarnybų žinutės yra vertinamos kaip tęstinė provokacija.
Mano, kad ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka
G. Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį.
„Ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka. Todėl turime būti pasirengę pakankamai anksti atgrasyti šias grėsmes ir atsispirti šiam augančiam pavojui, keliančiam grėsmę ne tik ekonominei tvarkai, bet ir tarptautinių santykių prigimčiai“, – prasidėjus konferencijai Vilniuje, žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva jau ilgą laiką susiduria su tokiu spaudimu iš Rusijos, pastaraisiais metais, pažymėjo jis, prie spaudimo prisidėjo ir Kinija.
„Kai ekonominė galia derinama su autoritariniu režimu, didėja prievartos ir konfliktų potencialas. Diplomatiniai sprendimai tampa sunkiau įgyvendinami, o eskalacija – labiau tikėtina“, – kalbėjo ministras.
G. Lansbergiui pritarė ir Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jose W. Fernandezas.
„Valstybės turi ir privalo pasipriešinti ekonominei prievartai. JAV joms padės, jos nėra vienos. Kinija gali bandyti paveikti, tačiau mes susivienijame ir pasipriešinsime tai ekonominei prievartai“, – kalbėjo J. W. Fernandezas.
ELTA primena, kad pirmadienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, skirta aptarti pasipriešinimą ekonominei prievartai.
Pirmąją konferencijos „Atsparios ekonomikos kūrimas ir pasipriešinimas ekonominei prievartai“ dieną tarptautinės politikos formuotojai, verslo ir akademinių bendruomenių atstovai diskutuos apie didėjantį ekonominės prievartos naudojimą ir būtinybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Kaip pranešė konferenciją organizuojanti Užsienio reikalų ministerija, renginyje dalyvaus Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų, Japonijos, Australijos ir kitų valstybių atstovai.
Antroji renginio diena bus skirta ekspertams iš ES institucijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir nacionalinių administracijų. Jie aptars užsienio ir saugumo politikos sričių rekomendacijas dėl kovos su ekonomine prievarta.
